Nuo amžių glūdumos žmonija praktikavo ritualus, kurie leido susijungti su dvasiniu pasauliu, gydyti kūną ir sielą bei palaikyti ryšį su gamtos jėgomis. Nors Sibiro, Amazonės, Afrikos ir kitų žemynų šamanai gyveno skirtingose aplinkose, jų apeigos turi stebėtinų panašumų. Kokie bendri principai jungia šiuos skirtingus dvasinius pasaulius?
Visų pasaulio šamanų ritualuose svarbią vietą užima transo būsena – gilus sąmonės pakitimas, leidžiantis priimti vizijas, perduoti gydomąją energiją ar gauti atsakymus iš nematomojo pasaulio.
Sibiro ir Mongolijos šamanai pasiekia transą per būgnų ritmus ir giesmes, kurios padeda „keliauti“ tarp pasaulių.
Amazonės šamanai naudoja augalinę mediciną, pavyzdžiui, ayahuasca, kad atvertų sąmonę vizijoms ir bendravimui su dvasinėmis būtybėmis.
Afrikos genčių dvasiniai lyderiai pasikliauja ritminiais šokiais, kurie per fizinį išsekimą ir ekstazę atveria sąmonės gelmes.
Nepaisant metodų skirtumų, visų šių praktikų esmė – pakitusi sąmonės būsena, leidžianti įžengti į dvasinę realybę.
Šamanai visuomet veikė kaip tarpininkai tarp žmonių ir gamtos pasaulio, suvokdami, kad kalnai, upės, augalai ir gyvūnai turi dvasią.
Šiaurės Amerikos indėnai tikėjo toteminiais gyvūnais – kiekvienas asmuo turėjo globėją dvasios pavidalu.
Sibiro tautų šamanai garbino ugnį kaip gyvybės ir apsivalymo simbolį.
Amazonės tautos augalus laikė mokytojais, kurie per specialias ceremonijas perduoda žinias ir gydomąsias savybes.
Šis universalus tikėjimas, kad gamta turi dvasią, rodo žmogaus gilų poreikį būti harmonijoje su aplinka ir per ritualus atkurti šį ryšį.
Daugelis šamanų apeigų susijusios su gydymu – tiek fiziniu, tiek dvasiniu. Ritualiniai gydymo metodai gali būti labai skirtingi, tačiau jų pagrindas yra tas pats – pažeistos energijos atstatymas.
Sibiro šamanai iššaukia pagalbines dvasias, kad jos ištrauktų „blogą energiją“ ir atkurtų harmoniją.
Amazonės gydytojai naudoja tabaką ir dainas (icaros), kurie, kaip tikima, perkelia gydomąją galią į žmogų.
Afrikos gentys tikėjo, kad ligos šaltinis gali būti nesutvarkyti ryšiai su protėviais – todėl jų gydymo ceremonijose atliekamos sutaikymo apeigos.
Visose šiose tradicijose liga suvokiama ne tik kaip fizinė būsena, bet ir kaip energetinis disbalansas, kurį galima koreguoti per ritualus.
Garso naudojimas – dar vienas bendras elementas, vienijantis skirtingų kultūrų ritualus. Garsas ne tik padeda keisti sąmonės būseną, bet ir skleidžia vibracijas, kurios, kaip manoma, turi gydomąjį poveikį.
Būgnai – bene universaliausias šamanų instrumentas visame pasaulyje, naudojamas sąmonės keitimui ir kelionėms tarp pasaulių.
Mantrų giedojimas – nuo Tibeto iki Amazonės, dainos ir garsai perduoda gydomąją energiją ir veikia žmogaus pasąmonę.
Gamtoje natūraliai esantys garsai – upės tekėjimas, vėjo šnabždesys ar paukščių giesmės dažnai tampa ritualo dalimi, įkūnijančia harmoniją su pasauliu.
Nepaisant skirtingų tradicijų, visų pasaulio šamanų ritualai turi tuos pačius fundamentalius elementus: transą, gamtos dvasių garbinimą, gydymą per energetinį balansą ir garso naudojimą kaip sąmonės įrankį. Šios praktikos byloja apie bendrą žmonijos dvasinį paveldą, kuris, nepaisant laiko ir atstumo, išliko gyvas iki šių dienų.
Ar gali būti, kad šie ritualai – tai mūsų vidinės išminties raktas, kurį verta atverti iš naujo?
Jei patinka šis turinys, užpildyk formą ir kartu pasirūpinsime, kad Tavo dvasinė kelionė būtų lengva ir sklandi.
Thank you for subscribing!
Have a great day!